Rudeninis leitmotyvas.

Ir galgi vėjas lėkdamas surinks gelsvus lapus. Kaip renka saulė gintarinę tarą.
Ir galgi vietos rojaus kopose dar bus. Dar vyno bus. Dar laiko liks saulėlydžiui sušokti lengvą tango.
Žinojom-naujas vakarykštis gilių žaismas atneš iliuziją, ko gero,
Kad rudeninė pasaka tikra, kad paukščiai, skrisdami tolyn į Rio dar niekada nematė liūdinčių praeivių.

Truputį šalta seną parko grindinį paliest mintim. Ir nesulaukti spindulių voke, kurį atsiųst turėjo susiglaudę uosiai.
Nenoriai šypseną paskolini kitiems, kai žvelgdamas dangun nebematai auksinių oro lėktuvėlių-
Jie jau seniai atnešt turėjo žinią: mano saulė greitai grįš.